Esame Povilas, Kristina ir Ada – jauna šeima gyvenanti Kardokose.
Kodėl norime gyventi gamtoje? Dar prieš mums susitinkant abu puoselėjome svajonę gyventi gamtoje. Jau buvome pakankamai patyrę „miestietiško gyvenimo“ ir norėjosi pagaliau gyventi gamtos ritmu. Suradus vienas kitą teliko šią (jau bendrą) svajonę įgyvendinti . Vidinis šauksmas nenutilo, o vis labiau kvietė gyventi darniai, įsiklausyti į tylą, sulėtinti gyvenimo tempą, būti ramybėje bei auginti dukrytę tyruma alsuojančioje aplinkoje, kur ji galėtų lakstyti basomis per pievą, klausantis miško ošimo – užmigti, stebėti gamtą ir mokytis iš jos. Ilgai nelaukę pradėjome ieškoti savo žemės plotelio. Pirmą kartą atvykus į Kardokus nejučia atėjo vidinis pajautimas, kad tai ta vieta kur kursime savo laimės erdvę. Ir tai ne tik žemės plotelis, kur stovės mūsų šiaudinė trobelė, gyvens mūsų šeima, o ir žmonės, kurie gyvena šalia. Kartu su tokiais bendraminčiais, kurie įkvepia, palaiko, padeda, tiesiog gera ir ramu būti. Džiaugiamės, kad mūsų šeima apsupta tokių šiltų žmonių. Mūsų troškimas būti darnoje su savimi pačiu ir aplinka, būti vienyje su mus supančiu pasauliu pildosi. Gražus, kupinas atradimų ir ieškojimų laikas. Jaukinames gamtą, o gamta jaukinasi mus. Žingsnelis po žingsnelio kuriame savo laimės erdvę ir kiekvieną kartą būnant šiame miškų ir pievų apsuptame kampelyje vis atrandame, kad stebuklai yra čia pat. Reikia tik pabūti, pajusti, įkvėpti, pamatyti. Taigi, pasveikinkime saulę,mėnulį, lietų, pievą, upelį, gėlę… pabūkime su jais…
